Natūralus, redakcinis ar kinematografinis portretas: kurį rinktis?
PhotosLux ·
Rinkitės natūralų portretą santūriam įspūdžiui, redakcinį – sąmoningai išbaigtam pateikimui, o kinematografinį – atmosferai ir gyliui. Nė viena stilistika nėra geriausia visiems: svarbu, kur naudosite nuotrauką ir kokį įspūdį norite sukurti.
1. Atskirti sceną nuo stilistikos
Scena nusako, kur žmogus yra ir ką vilki, o fotografijos stilistika – kokį bendrą vaizdo pojūtį norite perteikti. Pavyzdžiui, portretas prie lango gali būti natūralus, redakcinis arba kinematografinis. Tad pirmiausia pasirinkite pateikimo tikslą, o tada derinkite aplinką, aprangą ir formatą.
Trumpa taisyklė: natūralus – kai norisi santūrumo; redakcinis – kai tinka tyčia nugludintas, žurnalo įkvėptas vaizdas; kinematografinis – kai svarbiausia nuotaika ir vizualus gylis. Tai numatomos kryptys, ne tiksliai išmatuojami rezultatai. Nauja scena gali skirtis nuo lūkesčių, todėl verta įvertinti gautą nuotrauką.
2. Natūralus: kai norisi santūrumo
Natūrali stilistika siekia tikroviškai atrodančios šviesos, tikroviškų spalvų, natūralios odos tekstūros ir subtilaus retušavimo. Ji tinka, kai norite ramaus, neperkrauto portreto, kuris neatrodytų pernelyg surežisuotas.
Tikslas: santūrus portretas kasdieniam ar profesiniam prisistatymui. Pasirinkimas: natūrali stilistika. Kompromisas: „natūralus“ nereiškia neapdorotos dokumentinės nuotraukos. Vaizdas vis tiek yra sugeneruotas, o panašumas į žmogų nėra garantuotas; peržiūrėkite veidą ir odos detales. Jei norisi ryškaus, žurnalinio ar kinematografiškos nuotaikos portreto, natūralus stilius gali atrodyti mažiau stilizuotas, bet nebūtinai mažiau išbaigtas ar kokybiškas.
3. Redakcinis: kai svarbus išbaigtas pateikimas
Redakcinė stilistika suteikia portretui sąmoningai nugludintą, žurnalo įkvėptą išvaizdą. Formuota šviesa ir išgrynintos spalvos gali padėti sukurti ryškesnį kūrybinį įvaizdį. Ji tinka, kai norite, kad portretas atrodytų labiau stilizuotas nei kasdienis.
Tikslas: kūrybiškas, apgalvotai pateiktas portretas. Pasirinkimas: redakcinė stilistika. Kompromisas: vaizdas gali atrodyti labiau surežisuotas. Šis pavadinimas nereiškia, kad nuotrauka publikuota žurnale, jai suteikta redakcinio naudojimo licencija ar kad ji patvirtina profesinę kvalifikaciją.
4. Kinematografinis: kai svarbiausia atmosfera
Kinematografinė stilistika pabrėžia gylį, kryptingą šviesą ir filmą primenančias spalvas. Ji tinka, kai norite nuotaikingo, vaizdžiai išreikšto portreto, o ne vien neutralaus prisistatymo.
Tikslas: ramiai dramatiškas, atmosferiškas portretas. Pasirinkimas: kinematografinė stilistika, kartu aiškiai nurodant, kad veidas turi likti įskaitomas. Kompromisas: ryškesnė nuotaika gali atitraukti dėmesį nuo žmogaus. Kinematografinis nebūtinai reiškia tamsų, ir tai nėra tikro filmo kadras ar konkretaus filmo atkūrimas.
5. Išbandykite tris kryptis tai pačiai scenai
Įsivaizduokite ramų laukiamąjį prie lietaus sudrėkinto lango. Išlaikykite tą pačią vietą, aprangą ir kadrą, o prieš kurdami naują sceną pasirinkite vieną aiškią nuotaiką. Natūraliai krypčiai: „Santūrios kasdienės spalvos, natūralios odos detalės.“ Redakcinei: „Sąmoningai stilizuotas, žurnalo įkvėptas pateikimas.“ Kinematografinei: „Atmosferiškas, filmą primenantis gylis, veidas aiškiai įskaitomas.“
Nedėkite visų trijų nurodymų vienu metu: santūrus kasdieniškumas ir ryški stilizacija gali prieštarauti vienas kitam. Apranga, scena ir 3:4, 1:1 ar 4:3 formatas yra atskiri pasirinkimai. Peržiūrėkite, ar veidas aiškiai matomas, ar oda atrodo įtikinamai ir ar bendras vaizdas darnus. Vienas pavyzdinis rezultatas neparodo, kaip atrodytų kitos dvi stilistikos.
Iliustracinis pavyzdys
Kinematografinis portretas prie lietaus lango
Tai vienas išgalvotos 61 metų moters naujo portreto pavyzdys, ne klientės nuotrauka. Jos dirbtinai sugeneruotoje etaloninėje nuotraukoje ji vilki šviesiai pilkus marškinėlius. Naujas 3:4 kinematografinis portretas vaizduoja ją ramiame, išgalvotame laukiamajame prie didelio, lietaus sudrėkinto lango. Ji vilki kupranugario spalvos vienspalvį megztinį ant tamsiai mėlynų vienspalvių marškinėlių apvalia iškirpte. Ji kadruojama per vidurį; visa galva ir abu pečiai patogiai telpa kadre, o veidas aiškus. Šviesa vėsi, aplinkoje juntama santūri šiluma. Rankų nematyti; nėra iškabų ar logotipų. Tai tik kinematografinės krypties pavyzdys, ne trijų stilistikų palyginimas. Rezultatai gali skirtis.
Vienos suaugusios moters naujas 3:4 portretas, kuriame ji kadruojama per vidurį nuo galvos iki viršutinės liemens dalies, ramiame išgalvotame laukiamajame prie didelio lietaus sudrėkinto lango ir paprastos šiltai pilkos sienos. Kupranugario spalvos vienspalvis megztinis ant tamsiai mėlynų vienspalvių marškinėlių apvalia iškirpte. Ji žiūri į kamerą ir švelniai šypsosi; visa galva ir abu pečiai patogiai telpa kadre. Veidas aiškus, odos tekstūra natūrali, rankų kadre nėra. Vėsi pilka lango šviesa, santūri šilta vidaus atmosfera ir subtilus gylis. Jokių daiktų rankose, baldų kadro priekyje, iškabų, užrašų, logotipų, papuošalų, vandens ženklų ar dramatiškos tamsos.
Abi nuotraukos sugeneruotos dirbtiniu intelektu ir vaizduoja išgalvotą suaugusį žmogų. Tai iliustracinis pavyzdys, ne klientės rezultatas; rezultatai gali skirtis.
Dažnai užduodami klausimai
Ar natūralus portretas reiškia, kad nuotrauka neredaguota?
Ne. Tai stilistinė kryptis, siekianti tikroviškos šviesos, spalvų ir subtilaus retušavimo. Nuotrauka vis tiek sugeneruota, o ne dokumentinis įrašas.
Ar redakcinis portretas reiškia, kad jis publikuotas arba licencijuotas?
Ne. „Redakcinis“ apibūdina žurnalo įkvėptą vaizdo pateikimą. Tai nėra publikavimo, naudojimo teisių ar profesinių įgaliojimų patvirtinimas.
Ar kinematografinis portretas turi būti tamsus?
Ne. Ši stilistika pabrėžia atmosferą, gylį ir filmą primenančias spalvas, bet nebūtinai tamsą. Nurodykite, kad veidas turi išlikti aiškiai matomas.